vora dvi gulbės septyni gulbiukai
slysta ramybėj ežero
nuo meldų iki meldų
arabas ir trakėnas ratą apsuka
pakrantės smėly
raibuliuoja karčiai
nuplaukia smilgom tarytum atgalia
regiu
ten vakarų krante
išėjusių kalnelis medžiuos slepiasi
juda gyvųjų miesto panorama
laisvieji mūrininkai verčia stogą
Elnio vėlės lošia kiauromis plytų sienomis
šaukia skardinė lapė
vandenlentėm švytuoja laiko takas basakojis
ir tiktai bokštas Katedros
balta strėle
vis į tą patį dangų
vario antgalį
iššovęs