Na štai ir vėl prie šachmatų lentos
Numetęs lėkštę kruvinos avienos
Vėl stumdo figūras tarsi ne vienas
Ne tie jau vakarai, naktys ne tos
Sustingęs žvilgsnis dreba kaip ir rankos -
Akis gilyn užvertęs nuogas Baltazaras
Sakau metas pakuotis - metas bėgt nuo maro
Prieš mirčiai dar vienai užtvenkiant dangų
Štai jūsų cukrus, štai šaukštas arbatos
Sakau viskas gerai, juk jie mane pažįsta
Ėriukai devyni avies lavoną žįsta
Dar vienas žiurknuodis - dar vienas matas
***
Jeigu ne aš, bent mano lyrinis herojus
Paleidęs žemės ranką žengs aukštyn į rojų