apie rudenį vieną šitą
nes kiti jau aprašyti
jau pražilę prie vartų užtroškę
ir šlapi šlaputėliai
kosčioja
apie rudenį derlių kopūstų
ir jų galvas prikimštas pustonių
juos naktis su diena dalino
kai lietus stygas brazdino
lino
o dabar pilnatis apsisprendžia
ir į lėkštę įkritusi spengia
būt nebūt rudens lūpose pranašu
kai nutolstančių metų
nepanešu