Rašyk
Eilės (72245)
Fantastika (2172)
Esė (1688)
Proza (10353)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







PASAULIO PAŽINIMAS. FUTBOLAS

        Iki atsidūrimo palatoje Nr. 6, nervų skyrių, aš visą laiką sau ir prieš kitus vadybininkus didžiavausi savo profesija, įgytomis žiniomis, išsimokslinimu, pasaulio pažinimu, nes mums universitete buvo pabrėžiama, kad mes esame universalūs specialistai, gaunantys išskirtinį išsilavinimą, besimokantys ne tik vadybos, ar ekonomikos, bet psichologijos, filosofijos ir kitokių prajovų, žodžiu mes tokie superherojai - vademekumai.
        Tačiau susidūręs su palatos bendrais, patyriau šiokį tokį, nors ne visai jau ir šiokį tokį, čia jau per švelniai pasakyta, stiprų šoką, tikrų tikriausią šoką, dėl gebėjimo (jų) žiūrėti, o mano negebėjimo taip matyti.
        Man atrodė, kad mano išsimokslinimas yra fragmentiškas, toks tarsi viena ausim girdėta ir nesuprasta, arba trūko bet kokios analizės, apibendrinimo ar gebėjimo padaryti išvadą, pamatyti pabaigą.
        Mat mūsų palatoje nenutrūkstamai vykdavo diskusijos, po pusryčių, kai pasibaigdavo gydytojų vizitai ir valytojos su savo švabromis ir sudėtinga rankine plovimo mašina palikdavo mus sau patiems, tai buvo metas teorinių diskusijų, su temų, požiūrių įvairove, bandymais apgauti, blefuoti, žodžiu durnyno pasakaitės, kuriomis aš mokiausi pažinti pasaulį, save ir kitus reiškinius ir esinius.
        Bet visada būdavo generalinė dienos tema, gimstanti spontaniškai, arba numatoma, kartais net iš vakaro.
        Aš kaip vadybininkas jaučiau, kad galiu dalyvauti jose, bet dažnai man tekdavo pasitikrinti žinias ir įsivertinti, o dažniausiai ir nusivilti savo vadybininkiška vademekumiška nevisažinyste, arba menkažinyste.

        Vieną trečiadienį, Prokuroras matyt norėdamas pradėti diskusiją, pareiškė, kad pas mus futbolo, kaip tokio nėra, tai buvo jo pamatinė tezė. Mes nuo jos „pastatėme“ ausis, nors Teisėjas, tuoj pat pasakė antitezę:
- Futbolas yra, nes yra futbolo federacija, yra rinktinės, kelios pusiau ir visai mėgėjiškos lygos, pagaliau yra futbolo sekcijos ar būreliai sporto mokyklose ir net kuriamos futbolo akademijos!
- Jeigu futbolo nėra kaip tokio antstato, tai kam tada visa bazė? – Buvo mano bandymas pasakyti sintezę.
        Kaip jau įprasta Teisėjas pažiūrėjo į Prokurorą, paskui abu į mane, paskui vėl vienas į kitą, kaip supratau jų netenkino mano sintezė, pasibaigusi klaustuku.
- Aš galvoju, kad tezė yra neteisinga, nes futbolas kaip toks yra.
        Teisėjas man pritariamai palingavo galvą, o Prokuroras neigiamai papurtė pareikšdamas:
- Kolegos atsakingai pareiškiu, kaip teisės žinovas žinodamas atsakomybę, kuri taikoma už melagingus parodymus (čia jau ryškiai demonstravo mums psichologinį spaudimą), į ką nedelsiant sureagavo Teisėjas:
- Nepažeidinėkite Romėnų teisės principų kolega!
- O jūs Bažnytinės teisės kanonų nelaužykite, meluodami sau!
- Mes nemeluojame. – Įsikišau aš. – Juk yra rinktinė, kuri jei nešluoja, tai nugali Farerus, Andorą ar Lichtenšteiną!
- Neminėkit man Lichtenšteino, mūsų gėdos simbolio! –  Sušuko jis.
        Ir Prokuroro akys išsiplėtė iki gatvės žibintų dydžio:
- Ir jūs tai vadinate futbolu? Kodėl dar nepaminėti šlovingų pralaimėjimų Islandijai, kuri mūsų taip vadinamą rinktinę „užkasa“ savo durpingame stadione, jeigu taip sakote yra, tas futbolas! Būtų Vatikano rinktinė ir šitai pralaimėtų, nes nėra futbolo, kaip gali, to ko nėra, ką nors pasiekti?! Nėra jokio futbolo, jokio antstato, jokios bazes, nieko, suprantate?!
- Na gerai kolega. – Ramiu balsu kreipėsi į jį Teisėjas. – Nušvieskite mus, kas yra tai, ką mes manome esant futbolu, kurio jūs sakote nėra.
        Prokuroras dėkodamas Teisėjui nusilenkė, ir manęs nepamiršdamas, tarsi mes būtume tikrame procese:
- Prašau, visas jūsų paslaugoms.
- Atidžiai klausome.
- Tik pirmiausia pasitikslinu, ar mes tebegyvename epochoje, kuri kultūrininkų, istorikų ir politikų bei ekonomistų yra vadinama postmodernizmu?
- Taip. – Duetu atsakėme jam.
- Tai gerai, tada aš jums štai ką pasakysiu. Mūsų futbolas iš tikrųjų yra ne futbolas, bet majonezas...
- Na žinote kolega... – Norėjo nutraukti jį Teisėjas.
- Nepertraukinėkite mane, arba būsite pašalintas iš salės – Įspėjo Prokuroras.
- Taigi, garsiąją bylą, su garsiuoju futbolo biurokratų bandymų prikelti tai, ką jūs vadinate futbolu, majonezo pagalba aš panagrinėsiu iš postmodernizmo pozicijų, nes mąstant praktiškai, šalyje kur vidutinė metinė temperatūra +8, kur lyja kaip tropikuose ir šalta kaip už poliarinio rato, koks gali būti futbolas, kai yra tik vienas dengtas stadionas? Todėl mūsų genialioji postmodernistinė futbolo vadovybė kokiame nors slaptame pasitarime nusprendė, kad neįmanoma tokioje šalyje sukurti futbolo tokio lygio ir supratimo koks yra Olandijoje ir kaip jį supranta viską suprantantis L. Donskis, arba kitas futbolo ekspertu save įvardijantis žmogus.
        Todėl paprašyčiau be pykčio.
        Užperki majonezo už futbolo plėtrai skirtus pinigus, paskui tą majonezą parduodi, skirtumą investuoji į futbolo plėtrą, o kadangi perki brangiau, o parduodi pigiau, (čia gi postmodernistinė prekyba, arba prekybos pastišas jeigu norite), tai pagrindinė investicija lieka kalbos, kad futbolas yra, nors ir toliau žaidi stadione, kuriame  prieš žaidimą ganosi karvės, o po lietaus girtas žvejys susipainiojęs erdvėje gali ir meškerę užmesti, plytinčiose balose primenančiose gerus tvenkinius.
- Bet „prie ko“ čia futbolas iš viso? – Pasipiktinau aš jo išvedžiojimais.
- Bravo kolega, labai teisingai paklausėte, prie ko čia futbolas, jeigu iš majonezo galima daryti pinigus, o norinčių kamuolį spardyti visada atsiras, o tuos kurie išmoksta pataikyti į tą kamuolį iš pirmo karto tuojau parduoda į užsienį nešioti kamuolių, sėdėti ant atsarginių suoliukų, kad netaptų žvaigždėmis ir nepradėtų kelti reikalavimų stadionams, buitinėms patalpoms, ar neduok Dieve piniginiais reikalais susidomėtų, kaip ten tvarkosi federacija. Žvaigždės statusas, padėtis, suprantate, ką noriu pasakyti. Po to viskas lieka po senovei, kad tik nebūtų žvaigždžių, jokio futbolo, tik mėgėjiškas pasispardymas.
        Galų gale vis tiek nieko nebus tik majonezas.
- Kodėl? – Nesuprato jau ir Teisėjas.
- Todėl, kad nauja futbolo biurokratinė – postmodernistinė vadovybė majonezo neperka,  bet steigia futbolo akademijas, vaikams mokyti.
- Ar čia blogai, čia juk nuo vaikų pradės... – Bandžiau aiškinti aš.
- Kolega, o kas tuos vaikus mokys?
-?
- Majonezo pardavėjai, kurie gerai žino majonezo rūšis ir jų kainų dinamiką rinkoje, bet nebūtinai skiria futbolo kamuolį nuo tinklinio, dar moka turgaus žargoną, keiksmažodžius ir pagrindinė taisyklė yra bėk ir spirk. Be to vaikų katastrofiškai mažėja, todėl ir pinigų nuo akademijų steigimo liks.
- Na jūs dramatizuojate kolega. – Bandė nesutikti Teisėjas.
- Gerai jeigu jūs sakote, kad yra futbolas, tai pasakykite man, kodėl kairysis gynėjas yra dešiniakojis, o ne kairiakojis, kaip to reikalautų logika? Pas mus kairiakojų futbolininkų nėra net.
          Mūsų tautiečiai negarbina futbolininkų, arba jūs pavyzdžiui, ar žinote mūsų rinktinės dešinįjį gynėją arba kairįjį krašto puolėją?
- Ne. – Buvo mūsų atsakymas.
- Va matote, o jeigu D. Bekhemas prisipažįsta žurnalistui, kad jam patinka žaisti su Lego, tai šio žaidimo pardavimai pasaulyje šoktelėja iki pasibaisėtinų aukštumų ir tampa labai populiaru, o pas mus koks nors Danilevičius gali rėkauti per visas žiniasklaidos priemones, kad jis žaidžia Lego ir nesulauks jokios reakcijos, nebent koks nors majonezo pardavėjas paniekinamai mestelės - mažvaikis. Ar suprantate mintį?
- Kas tas Bekhemas ir Danilevičius? – Paklausė Teisėjas.
- Kas tas Lego? – Beliko paklausti man ir palatoje Nr. 6 nugriaudėjo toks juoko sprogimas, kad net į palatos vidų kyštelėjo galvą koridoriuje budinti slaugytoja, paklaususi ar mums ko nors netrūksta, o į jos klausimą Teisėjas atsakė:
- Majonezo! – Ir mes kritome į antrą beprotiško juoko kėlinį, kuris netruko žinoma 45 minučių, bet nusišluostę ašaras, išklausėm dar Prokuroro apibendrinimo:
- Dėl to, kad futbolo nėra, mūsų tariami futbolininkai užtat taip baisiai keikiasi, kadangi vienas girtas futbolo treneris, pardon majonezo pardavėjas neteisingai įsiminė Rene Dekarto mintį, išinterpretavęs ją, kaip „keikiuosi, vadinasi esu ne majonezas, o futbolininkas“
- O jeigu mūsų rinktinė įveiktų Ispaniją? – Neatlyžau aš.
- Jeigu tai padarytų jų aikštelėje, žaidžiant su stipriausios sudėties, tada sakyčiau majonezo jūroje pasirodė ženklas, ir jeigu jis nuplauks iki kokio nors čempionato, tada... Tada pasakysiu, kad gal būt futbolas ir yra nors kažin ar jis vis tiek  ne majonezas.
2015-09-24 09:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-09-28 12:16
Svoloč
Beliko dar Pankratjevą paminėti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-09-24 10:01
Pranas
Ogi smagiai perskaičiau!
5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą