Rašyk
Eilės (73322)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10356)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







3. Scenarijaus  priešaušris

(Veiksmas  tęsiasi. Ir dabar sodo namelio patalpoje jiedu, migla prisidengę Balsas I su Audronė M. ir aš su Leokadija (Leo). Dar šunelis Kandžius, smalsaujantis ir vis, kaip mokėdamas, prašydamas dėmesio sau. Prasčiausiai jaučiasi Leokadija netikėtai užklupta neįprastų svečių).

LEOKADIJA  Tai kad  žinotum žmogus, kas kada namelius aplankys. Betgi, ačiū Die, ačiū Die, kad  jie dar ateina. Dziedai, kviesk, prašyk  žmones prie stalo.
BALSAS I. Nesirūpinkite, ponia. Miglos ir taip nemažai  atnešėme.  Aš tikrai nebūčiau užklydęs, jeigu ne kolegė. Netgi pasižadėjo, kad  padainuosianti kartu su vežėju.
LEOKADIJA. Tai būtų dar vienas  Dzievulio  siųstas stebuklas. Nedainuoja jis, pone. Seniai jau ne. Tačiau ir tuomet, kai dainuodavo, tai pagal savo muziką. Turbūt nė vienos dainos nesu girdėjusi, kad padainuotų, kaip kompozitoriaus prisakyta.
AUDRONĖ M. Girdi, ką šeimininkė kalba. Ir tai tiesa?
AŠ  Niekas manęs, tamsta. jau neprašo padainuoti. Ir anksčiau – ne, bet amžina atilsi Meilutytė mėgdavusi mane išgirsti, sakyčiau, nestandartiškai dainuojantį.
BALSAS I  Nestandartiškai? Ką tai reiškia?
AUDRONĖ M. Tikiuosi, kad išgirsime, ką tai reiškia.
AŠ. Gal to žodžio – nestandartiškai – čia nevertėjo tarti. Šia prasme, kaip man atrodo, su ja buvome panašūs.  Vienąkart išgirdęs dainą, žinojau, kad muzikai žiosiu kitas natas – ausų klausa kažkur dingsta ir dirigento lazdelę  perima dvasinė apraiška. Tikriausia, kad nesuprantate, apie  kokį dvasinį reiškinį kalbu, tačiau kitaip pasakyti, deja, nesugebu. Tas kažkas viduje girdi geriau ir supranta geriau, kaip reikia dainuoti, kad  daina  harmonizuotųsi  su dvasia. Neardytų jos, nesiaubtų, neengtų...
AUDRONĖ M  Ak, štai kaip. Nagi,  nagi...
AŠ  Žinau, kad dainuoju ne taip, kaip girdžiu dainą dainuojant kitus. Žinau, kad kitą  kartą  dainuosiu ją ne  taip, kaip bent kartą padainavęs. Čia panašiai kaip į upę – antrąkart neįbrisi.
BALSAS I  O į karieta? Kodėl manai, kad į ją tokią galima įsėsti  net ir po to, kai ji sudaužta?
AŠ  Turbūt taip nemanyčiau, jeigu galėčiau. Tai nebuvo paprasta karieta. Tik iš paviršiaus, tik iš išvaizdos  tokia, o iš tikrųjų... Betgi jūs žinote, puikiai tą  žinote, pone. Ir  dabar, pavyzdžiui,  aš žodis į žodį  atsimenu, ką man, vos  padeklamavęs  Archilocho eilėraštį apie širdį, dar  net  nespėjęs atsikvėpti, pakalbėjote. Nemanau, kad  tai svarbu, bet išgirskite. Į upę antrą kartą išties neįbrisi, o štai pakalbėtus žodžius  ir po nemažai metų atsimenu: 
Tai tiek, seni. Kvėpuoji, vadinasi, dar gyveni. Taip žmonėse sakoma, bet nebūk patiklus. Žmogaus lavonas neretai prasideda dar jam nepraradus kvėpavimo. Apsidairyk, įsiklausyk ir matysi: visi kvėpuoja, bet ar dažnas jų gyvena? Tai klausimėlis, į  kurį tik ir pats, padedant dievui tegalėsi atsakyti.
AUDRONĖ M. Palaukit, palaukit. Apie  tai jau  kalbėta,
BALSAS I Būtent  apie,  apie...  Kalbėta, bet nesusikalbėta.
AUDRONĖ  Ir taip, vežėjau, tą  dzūkiška. Prašau.
AŠ. Rimtai?
AUDRONĖ M  Labai prašau.

(Kurį laiką  pagalvojęs:)

AŠ  Mam, padėsi?
LEO  Na  jau – ne. Atsiprašau. Ne, ne, tikrai ne. Irgi, mat  dainininkas. Gėdykis..

(dainuoju vienas, tačiau kartojant  posmų dvi paskutines eilutes padeda Balsas I)

Pasvarcyk, antela,
Cykiai plūkiodama,
Pamislyk, mergela,
Už manį aidama. (2x2)

Ar tu mokie verpcie,
Ar tu mokie auscie,
Ar moki, mergela,
Kalni rugius pjaucie. (2x2)

(Trečią posmelį dainuoja  Audronė M. o kartojant  paskutines dvi eilutes jai padeda Leokadija)

Tu neklausk, berneli,
Ar aš moku darbo,
Ciktai pasiklauskie,
Ar aisiu už tavį (2x2)

AŠ. Betgi, betgi.. Tai tu. Tu ne šiaip Audronė, ne  bet  kokia  Audronė, o esi  Audronė Meilutytė. O Viešpatie, o Dangau...  Pažinau, Audrone. Šitokios tavęs jokia migla, joks burtas nepaslėps. Esi miela, nuostabi Radijoo karietos režisierė. Ir pavardė, Audrone, tavo Meilutytė.
AUDRONĖ M  Ša, vežėjau, ša. Netriukšmauk. Pasakyta  „amžiną  atilsį“ jai. Ša, vežėjau. Ir tegu taip būna. Tegu ilsisi ramybėje
AŠ.  Betgi, Audrone, nereikia  tau  jokio  ramybės, nereikia.
AUDRONĖ M. Dainuok, vežėjau. Ir nevaryk manęs į pragarą.

(Kaip ir anksčiau, dainuoju vienas, pasikartojančias eilutes padedant Balsui)

Nesvarcyk, antela,
Cykiai plūkiodama,
Pamislyk, mergela,
Man atsakydama. (2x2)

Nei aš pijokėlis,
Nei aš laidokėlis,
Tėvelio sūnelis,
Žemės artojėlis. (2x2)

AŠ  Tai  va kokia  ta daina. Gal nepriekaištaukite, kad ne pagal  natas ją dainavau. Gal net ne aš šitaip žiojau savo  gerklę... 
AUDRONĖ M  Tik ša, vežėjau.  Netark mano pavardės  ir  nerodyk ja į Radijo karieta. Dar ne laikas.
2015-08-27 08:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-27 09:46
Juozas Staputis
Dzūkiškai ir kilmingai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą