Kalbuosi su tavim, Eilėrašti.
Tu - mano ištikimas draugas.
Nuo mažumės gerai tave pažįstu,
Tavųjų posmų skambesy užaugau.
Pro pilkus debesis, pro sodrų lietų
Šaukiau tave širdies šauksmu ne sykį,
Ieškojau išminties tavajam žodyje,
Gyvenimo platybėse bijodama paklysti.
O kiek ištirpo vaško žvakių,
Kada abu rymojom, laukėm ryto...
Tik tu matei, kada džiaugsmu spindėjo mano akys,
Kada į tavo posmus ašara sūri nukrito.
Su tavimi nenoriu skirtis,
Tu - sielos aidas širdimi rašytas.
Te dar tvirčiau mus riš draugystė
Ir auš tikėjimo, vilties laimingas rytas.