Kitokia

Dabar tik akimis galiu paliest tą žvilgsnį užu lango.
Kuris kaskart vis kėlė mirštančią mane,
Kuris speiguotą naktį padavė man paltą.
Kuris ramino liūdinčią nakčia.

Prabėgo tūkstantmečio vasara.
Sustojo laikas erose, erdvėj ir datose.
Kažkur suskambo muzika
Bet ji juk be natų, ji išgalvota, netikra.

Dabar aš kitokia, tas žvilgsnis nieko man nebekainuoja,
Už šimto mylių pasigirdęs juokas, šiandien erzina mane.

Jaučiu, kad žemė jau po mano kojom.
Esu rami ir mirtį iškeičiau į šimtą kito pažadų
Dabar aš kitokia, rami ir rūpestinga kvadratu.