Paleistuvystė. Malonu, bet nedora

Tyliai šlama klevo šakos,
Saulė leidžias pamažu,
Šalimais vingiuoja takas –
Pažiūrėki, kaip gražu.

Pažiūrėki, kas ten krūmuos?
Ar stirnaitė pasislėpus,
Ar vaiduoklis koksai tūno,
Ar gėlelė aukštyn stiepias?

Ne stirnaitė pasislėpus,
Ir vaiduoklis joks netūno,
Nei gėlelė nesistiepia –
Tik iš lėto rūksta dūmas.

Rūksta dūmas cigaretės
Pasileidėlio dantyse!
Po juo raitosi koketė…
Ne – koketės! Jie gi trise!..

Siaubas! Siaubas! Siaubas! Siaubas!
Kas gi darosi pasauly!
Pasileidėlis lyg baubas
Purto savąją makaulę!

Ir patenkintas riaumoja,
Raitos jie miške lyg kiaulės.
O paskui tolyn važiuoja –
Paskui mirštančiąją Saulę…

Nusileido Saulė jūron,
Jau pasibaigė diena,
Pučia vėjas tiesiai rūron –
Bet vis tiek jiems negana.

Vėjas pūtė ir nutilo,
Baltija ramiai užsnūdo,
Tik nesibaigia už šilo
Ištvirkaujančiųjų blūdas.