Rašyk
Eilės (72139)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10342)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Dėl man visiškai nesuprantamų priežasčių jis degte degė noru esant staigiam pavojui duoti naujokams ginklus ir pasitikėti jų drebančiomis rankomis.
-Tą patį sakei prieš mėnesį, du ir tris. Prieš šiuos kelis mėnesius buvę naujokai kuo puikiausiai pasiruošę ir užima favoritų vietas, - prunkštelėjau ir skėstelėjau rankas į šalis, duodamas Kevinui suprasti, kad jis be reikalo panikuoja. – Tikriausiai supranti, kad dabartiniai naujokai negali laikyti ginklo drebančiomis rankomis?
-Suprantu, bet Džeikai...
-Kevinai, aš prieštarauju tavo nuomonei. Ir bus taip kaip aš pasakysiu. O jeigu nori išsaugoti savo sveiką kailį, jau geriau jau būk protingas ir tuojau pat bėk parnešti daugiau ginkluotės, - įsakiau vaikinui ir pavarčiau ginklą rankose, aiškiai parodydamas, kad ginčydamasis su manimi jis žaidžia su ugnimi.
-Gerai. Supratau. Kaip pasakysi, vade, - sumurmėjo jis man į veidą ir įdėmiu, aiškiai piktu žvilgsniu pažvelgęs į mane, išėjo iš ginklų saugyklos.
Nulydėjau savo draugą žvilgsniu ir ironiška šypsenėle.
Kad ir kaip stengiuosi nugesinti norą maištauti,  anksčiau ar vėliau ta maišto ugnelė plyksteli kiekviename iš čia gyvenančiųjų, tačiau juos lengva nuraminti, kai žinai, kaip.
Išėjęs iš ginklų saugyklos, jau ketinau grįžti į savo kambarį, tačiau mano ausis pasiekė balsai, sklindantys pro kažkieno kambario atidarytų durų plyšį. Nutariau pasiklausyti pokalbio. Priėjęs arčiau, petimi atsirėmiau į sieną ir ištempiau ausis.
-Tu negali daugiau su juo miegoti. Žmonės apie tai sužinos ir pradės kalbėti. Norės jį nuversti, o tu negalėsi eiti prieš savus, - kalbėjo pažįstamas vyriškas balsas. Tai buvo Džeremis. Vienas iš mano klano narių.
-Tai yra ne tavo reikalas, Džeri. Aš turiu savo gyvenimą, - tuoj pat jam atsikirto Kora.
Džeremis yra Koros vyresnysis brolis ir jis ją gina nuo viso pasaulio.
-Ir tu griauni tą savo gyvenimą jau vien žiūrėdama Bebaimio pusėn, - priešpaskutinį žodį vyrukas spjaute išspjovė pro sukąstus dantis. Aiškiai suvokiamas pyktis ant manęs, bet už ką to nusipelnė niekuo dėta Kora?..
-Aš savo gyvenimo negriaunu. Man gera, kad jis bent kartais į mane atkreipia dėmesį, - sukuždėjo mergina.
-Jis tavimi tik naudojasi. Ir tu pati tą puikiai žinai, - paprieštaravo Džeremis.
-O ką tu siūlai? Pasipriešinti jam? Maištauti? Aš ne tokio būdo.
-Taip, nes tu esi būtent tokio būdo, kad tau geriau laižyti jam kojas.
-Patylėk! - suriko Kora. – Nė vienas iš mūsų neturime kito pasirinkimo. Tikriausiai suvoki, kad jeigu maištausi, būsi arba miręs, arba išmestas į gatvę. Kaip ir visi tie, kurie priešinosi jam. Bent jau būtum jam dėkingas už suteiktus namus...
-Priešintis ir būti mirusiam ar išmestam yra kur kas geriau nei suteikti galimybę valdyti tave tam, kuris nė savo gyvenimo deramai nesugeba susitvarkyti, - pareiškė Džeremis piktai.
2015-08-01 13:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-02 00:10
Andrėnas
Aurimazo geresnis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-01 21:06
Aurimaz
Mano versija:

Sveiki, žmonės mielieji. Aš esu Bilis Jonas Geitsas (penktasis), bet galite mane vadinti Bebaimiu. Kodėl taip? Ogi aš turiu šiek tiek nuosavybės - penkis kilometrus metro tunelio, kurį vertina visi likusio pasaulio gyventojai. Jie tiesiog svajoja čionai patekti ir apsigyventi. Nežinau, kodėl. Tarsi visai šalia nebūtų tuščių daugiaaukščių po giedru dangumi, likusių dar nuo praeito Maro, Karo ir Neatremiamo Marsiečių įsiveržimo... Neee - visi tik ir nori patekti į mano tunelį, kur net apšvietimo normalaus nėra, tulikai jau nuo praeito amžiaus nevalyti, o visi dabartiniai gyventojai leidžia dienas narkašindamiesi ir valydami ginklus. Tipo karui ruošiasi. Cha cha. Ne, juokauju. Iš tiesų jie ruošiasi  mane nuversti ir užgrobti mano tunelį. Kas trečią - ketvirtą dieną kuris nors ateina apspangusiomis akimis ir mėgina mane nušauti. Bet aš juos nušaunu pirmas. Gydrybė labai paprasta - koridoriuje dega žvakė, todėl aš visada matau, kai kas nors ima artintis. Apakinti žvakės mane pastebi per vėlai. O be to, jei dar nepamirštų susidėti šovinių į savo pyškalus... Rimtai, kokiam durnių paradui vadovauju? Kur visi protingi dingo? Kodėl nė vienas protingas nenori pakliūti į mano tunelį, vis alkoholikai bei narkomanai beldžiasi? Dievaži, aš jau pats retsykiais pasvajoju, kad metas būtų išlįsti į paviršių, susikasti daržą ir užsiauginti kokį agurką. Sako, agurkai gerai sveikatai. Dienos šviesa irgi gerai sveikatai. Vis tiek tie marsiečiai seniai išsinešdino, pusę pasaulio gyventojų į vergiją pagrobę. Į mane jie net nežiūrės. Žiū, dar kokį protingą žmogų ten susitiksiu, pasišnekėsime apie tunelius, narkotikus, tunelius, žolę... tunelius... šautuvus... gal dar tunelius... Jo, daug aš čia minčių turiu prikaupęs, besėdėdamas šiame tunelyje.
- Ei, Bebaimi, mes čia truputį pagalvojom...
DRIOKST!
Po galais, iššoviau iš inercijos... Rimtai - kai šitaip darau 10 000 kartų per parą, refleksas nerealus. Ką jis ten sakė? Kad nori mane į dvikovą iškviesti?
- Blet, ir vėl iššovė! - kažkas riktelėjo už posūkio. - Nu rimtai, Zoska, eik tu pirma, gal jis moters pasigailės!
- Niekur aš neisiu! - cypavo kitas balsas. - Dar gyvent noriu! Siųsk Jolantą, jinai už mane gražesnė!
- Jolanta tunelį į paviršių kasa! O tam idiotui kažkas turi išaiškinti, jog jis vienintelį išėjimą iš tunelių laiko užėmęs, niekam išeiti neduoda! Mes čia tuoj badu stipsim, jei ilgiau pabūsim!

Mur mur mur...
Dievaži, nieko nesupratau, ką jie ten mėgina pasakyti. Pala, lygtais idiotu mane pavadino? Kaip jie drįsta!!! Ne idiotas aš - Bebaimis! Tegu tik prisiartina, rupkės - nušausiu kaipmat.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą