Dėl man visiškai nesuprantamų priežasčių jis degte degė noru esant staigiam pavojui duoti naujokams ginklus ir pasitikėti jų drebančiomis rankomis.
-Tą patį sakei prieš mėnesį, du ir tris. Prieš šiuos kelis mėnesius buvę naujokai kuo puikiausiai pasiruošę ir užima favoritų vietas, - prunkštelėjau ir skėstelėjau rankas į šalis, duodamas Kevinui suprasti, kad jis be reikalo panikuoja. – Tikriausiai supranti, kad dabartiniai naujokai negali laikyti ginklo drebančiomis rankomis?
-Suprantu, bet Džeikai...
-Kevinai, aš prieštarauju tavo nuomonei. Ir bus taip kaip aš pasakysiu. O jeigu nori išsaugoti savo sveiką kailį, jau geriau jau būk protingas ir tuojau pat bėk parnešti daugiau ginkluotės, - įsakiau vaikinui ir pavarčiau ginklą rankose, aiškiai parodydamas, kad ginčydamasis su manimi jis žaidžia su ugnimi.
-Gerai. Supratau. Kaip pasakysi, vade, - sumurmėjo jis man į veidą ir įdėmiu, aiškiai piktu žvilgsniu pažvelgęs į mane, išėjo iš ginklų saugyklos.
Nulydėjau savo draugą žvilgsniu ir ironiška šypsenėle.
Kad ir kaip stengiuosi nugesinti norą maištauti, anksčiau ar vėliau ta maišto ugnelė plyksteli kiekviename iš čia gyvenančiųjų, tačiau juos lengva nuraminti, kai žinai, kaip.
Išėjęs iš ginklų saugyklos, jau ketinau grįžti į savo kambarį, tačiau mano ausis pasiekė balsai, sklindantys pro kažkieno kambario atidarytų durų plyšį. Nutariau pasiklausyti pokalbio. Priėjęs arčiau, petimi atsirėmiau į sieną ir ištempiau ausis.
-Tu negali daugiau su juo miegoti. Žmonės apie tai sužinos ir pradės kalbėti. Norės jį nuversti, o tu negalėsi eiti prieš savus, - kalbėjo pažįstamas vyriškas balsas. Tai buvo Džeremis. Vienas iš mano klano narių.
-Tai yra ne tavo reikalas, Džeri. Aš turiu savo gyvenimą, - tuoj pat jam atsikirto Kora.
Džeremis yra Koros vyresnysis brolis ir jis ją gina nuo viso pasaulio.
-Ir tu griauni tą savo gyvenimą jau vien žiūrėdama Bebaimio pusėn, - priešpaskutinį žodį vyrukas spjaute išspjovė pro sukąstus dantis. Aiškiai suvokiamas pyktis ant manęs, bet už ką to nusipelnė niekuo dėta Kora?..
-Aš savo gyvenimo negriaunu. Man gera, kad jis bent kartais į mane atkreipia dėmesį, - sukuždėjo mergina.
-Jis tavimi tik naudojasi. Ir tu pati tą puikiai žinai, - paprieštaravo Džeremis.
-O ką tu siūlai? Pasipriešinti jam? Maištauti? Aš ne tokio būdo.
-Taip, nes tu esi būtent tokio būdo, kad tau geriau laižyti jam kojas.
-Patylėk! - suriko Kora. – Nė vienas iš mūsų neturime kito pasirinkimo. Tikriausiai suvoki, kad jeigu maištausi, būsi arba miręs, arba išmestas į gatvę. Kaip ir visi tie, kurie priešinosi jam. Bent jau būtum jam dėkingas už suteiktus namus...
-Priešintis ir būti mirusiam ar išmestam yra kur kas geriau nei suteikti galimybę valdyti tave tam, kuris nė savo gyvenimo deramai nesugeba susitvarkyti, - pareiškė Džeremis piktai.