norėčiau

Pakutens iki kraujosruvų
žodis sakinys eilės
apie laiką skilusį
bet sulipintą nedailiai
kai saulei leidžiantis
žmonės sukimba vienas
į kito siluetą blyškų
nuo mėnulio šviesoforų
dviejų rankų viena ranka
švelniai glosto kūnais
bėgančias skruzdėles
jos net nejaučia bet
joms taip gera pasilikt
dar vienai nakčiai
čia niekas jų nesipurto
čia nesinori judėt
tik vėjas saldžiai pūsteli