(...) iki Singapūro

Nedidelis  tas mano AŠ
ir kur bebūčiau, kažin ar paaugtų,
tačiau kuomet tik tiek savęs  turiu
(kažkas gal  nesuspėta buvo),
ne ką daugiau darysi.
Pasižvalgau nuo sienos iki sienos,
Dar žvilgteliu toliau pro langą –
ne Singapūras,  ne,
ant žemės trupinėlio prabanga užkeltas.
Žalia žolė.
Keli žiedai palangėje dar žydi.
Paglostyti medeliai akimis ir delnu.
Ir plaukia debesys žemi,
bet jų taip pat į saują nepagausiu.
Prašau lietaus:
palykite, pilkieji.
Labiau į mišką, medį, gėlę...
Tegu jums  bus lengviau į kitą šalį plaukti.
Sau  neprašau netgi, kad bent  daugiau  paaugčiau

Bet  jeigu  kas  norėtų pasivaikščioti  po mano AŠ,
tai tą darykite lig Singapūro, iki jo,
kol siela,  akys dar nematę prabangos.