[zebro kailio
imitacijoje]
mūsų asmeninėje
pėsčiųjų perėjoje
[iš sielos į sielą]
spalvos blunka
greičiau
nei tikėjausi
baltą guašą
[miltai +
motinos pienas]
maišydama
tave kaltinu
[! ]
dar vakar gi
sėdžiu savy
ir dainuoju tamsai
lopšinę -
kad rytas greičiau
prabustų
o anoj [tavo]
gatvės pusėj
gimsta pėdsakai
kaukšintys
moteriškai..
K A U K Š T
lėtai
[ir] per garsiai
K A U K Š T
lyg akmenis
į mane
[dar nepravirkusią] tie
kur be nuodėmių
svaidytų
K A U K Š T
skaudžiai..
lyg gailėčiaus
kad mylėt
pramokau
K A U K Š T
sklandžiai
lyg taip
kaip ir turi
K A U K ŠėT Tavo
moterys
(2003. 09. 02)