Rašyk
Eilės (72290)
Fantastika (2176)
Esė (1688)
Proza (10358)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 39 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





agricola agricola

Pasaka (apie žvaigždyną vardu Lietuva)

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Laikas atrodo sustoja ir tu kartu su juo, ir visas judėjimas yra tik viltis, kad kas nors stumtelės, kad laiko smagračiai kažkokiu būdu ims suktis ir viskas prasidės iš naujo.
Tik ar prasidės, jeigu nebejauti, jokia kūno lastele nejauti laiko judėjimo savyje.
Kalendorius nebyliai, tarsi koks kalėjimo sargas žiūri į tavo vienutę, markstydamasis dienomis, perversdamas pirmą metų mėnesį, jau į antrą, į pabaigos pusę, o tau nė motais.
Abejingesnio žmogaus nematytumei net ir labai norėdamas.
Visa tai susiję su tuo, dėl ko išgyveno F. Nietzshe.
Tame stovinčiame laike nėra nieko didingo, nieko kas gali tave paliesti ir švelniai krustelėti arba supurtyti, kad pabustum.
Tavyje yra išlikę norai, išlikti tame pačiame lygmenyje ir be jokių išgyvenimų kristi į minkštą, tarsi topolių sniegas kasdienybės nekintamumą.
Pats kaltas, sako balsas atslenkantis iš kažkur, iš gilumos, kurios neįžvelgiamoje, klampioje tamsoje nematau balso savininko, nematau savęs.
Jokių perspektyvų.
Tu, aną popietę, po kavagerio, veikiamas kofeino pabandei palyginti kažkokius naikinimo mechanizmus, ir tau pirmi tokie, patekę į kofeinines mintis buvo A. E. Poe ir F. Kafkos „žudymo mechanizmai“.
Nustebai, nes norėjai platesnio konteksto, bet kofeinas susimaišęs su snūduruojiančia mintimi sustojo, ties ispaniška, košmariška Toledo švytuokle su „žiurkių armijos hororu“ ir gelbėjančia generolo, visai ne žiurkių armijos ranka ir kafkiško herojaus tragizmu, be jokių perspektyvų sunaikintu kolonijoje „negrįžtamai“.
O kas išgelbės mane, girdžiu beklausiantį tą žmogelį savyje, lyg jis sėdėtų manyje, kaip kokiame Toledo inkvizicijos požemyje.
O gal tai klausiu aš, dėl to visiško sąstingio laike, ar laiko, pamiršęs net savo vidinio balso skambėjimą, nepažinęs savo balso.
Kur tos akys, kurios nušvies horizontą, kuriame turėtų būti kažkokia prasmė?

Režisierius, bet koks, jeigu tik imasi kurti pasaulio modelį, turi apsispręsti išspręsti paradoksiškai iškylančią dilemą: „kokio dydžio naudoti pasaulio modelį“?
Galima pasirinkti griūvančius apokalipsėse megapolius, ar per Himalajus besiveržiančias bangas įtaigiai parodyti, kad jau yra viskas.
Galima, ramiai pasiimti pasaulio modelį ir sutalpinti į šešių namų kaimelį pasaulio pakraštyje, kur gyvena dešimt žmonių, karvė vardu „Saldainis“ ir negrįnaveislis šunelis, skambiu „Rembo“ vardu.
Čia galima sukurti tokį pasaulio pabaigos scenarijų, kuris bus efektyvesnis už griūvantčius megapolius, nes čia, tame pasaulyje, dešimt žmonių paskutinę dieną nuspręs gyventi taip, kaip svajojo visą gyvenimą, ir žmogiškos aistros ir ramus pabaigos laukimas bus geresnio scenarijaus variantas.
Paskui, nesulaukus pasaulio pabaigos, bet prasidėjus visa nuplaunančiam lietui, jau galima ir bandyti atkurti tvarką, o tam reikia pasakos, ir tą pasaką turi kurti menininkas į ją įtraukdamas visą pasaulį (10 žmonių iš kurių 2 vaikai, kaip be vaikų!). Toje pasakoje turi rastis vietos ir šuniukui „Rembo“, ir netgi karvės žvaigždynui.
Visi pasaulio gyventojai turi pamatyti (ir pamato) tą karvės žvaigždyną (nes jeigu yra Jaučio, turi būti ir Karvės, dėl harmonijos) dangaus skliaute ir tvanas pasibaigs, o žmonės tame pasaulyje bus geresni vieni kitiems ir sau, bus kitokie.

Supratau, kad laikas sustojęs todėl, kad pas mus niekas neseka pasakos apie mūsų pasaulį, kuriame mes gyvename čia ir dabar, o jeigu seka, tai tik melo pasakas, kuriose vietos randa tik patys sekėjai ir jų artimiausia aplinka, todėl pas mus be perstojo lyja apatijos ir pykčio lietum, ir tam monotoniškam lijimui nematyti jokios pabaigos, todėl, kad mes gyvenam taip, tarsi visą laiką taip buvo ir taip bus, kaip minkštuose topolių sniego pataluose.
Todėl, kad mes net ir palydovą į kosmosą iškėlę nepastebim žvaigždyno ten, jis turėtų vadintis Lietuva, bet mūsų pasakoje jam neatsiranda vietos.
Mūsų režisieriai, tarsi pataloginiai maniakai traukia iš mūsų archetipinius, matyt paviršiuje tūnančius žiaurumus ir lėkštą kasdienybę, net nebandydami, kurti scenarijaus tokiai pasakai, kur mes galėtume tapti geresni sau ir kitiems. Mūsų režisieriams nereikia pasaulio modelio kurti, nes jiems užtenka kasdienybės glamūro ir paribio bjaurumo.
O mūsų pasaka, tarsi Toledo požemių švytuoklė, kuri švysčiodama artėja ir ta pasakos pabaiga gali nebūti labai laiminga, o ieškodamas išganymo pasižiūriu už lango ir matydamas apsnigtus namų stogus, užšąlusią upę ir parką niūriai dungsantį anapus upės dar pastebiu dangų, stebėtinai panašų į žemę savo spalva, kad nustebęs prisiminčiau išganingą palyginimą: „kaip danguje, taip ir žemėje“.
Deja taip, deja taip, nors ir visai atvirkščiai pagalvojau.
Laikas matyt nesustoja, problema yra manyje ir negalėjime pasekti pasaką, kurioje tilptume visi, ir „brangesnio karsto išvažiavę ieškoti“, ir „lentelių ir raidžių paieškoje užstrigę“, ir tie, kurie randa sau prasmes kasdienybėje, be pretenzijų ir pykčių.
O kalendorius suokalbiškai markstosi dienomis, nors laikas atrodo sustojęs, tik negaliu suprasti manyje, mano kasdienybėje, ar bandomoje sekti mano pasakoje.
2015-07-02 08:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-07-06 20:08
Emvilkee
Aš irgi gerai perskaičiau. Skyryba taisytina(minusas).
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-07-04 16:54
Juozas Staputis
Ir Lietuvos, ir Geopolitinės  problemos, bet kol nepalies rimtai ir sąžiningai širdies, daug kas vyks pasakos kūne. Suprantu prasmingas pamąstymas prie Valstybės dienos išvakarių slenksčio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-07-04 16:09
Galaxy
ka-kaip man labai patiko apie stovint5 laik1 ir griuvan2ius pasaulius, viskas iki Lietuvos =vaig=dyno, gal jau tada nusiasmeninta, gal perspausta. bet iki ten viskas labai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-07-02 12:23
Pranas
Taip, protinga  tavo pasaka. Prasminga.Ir taip  suprantu, kad  ji man padės pakeliauti po Žmogaus delną. Turiu  tokį sumanymą.Suprantu, kad ant jo visas pasaulis su visa  jo veikla sutilpęs.Būk drūtas ir dėkoju už paslaugą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą