slidus lyg rūkas nakty garsas
pasklido vienišam kūne
kur buvo vien tik vargas
apsivilkęs rudenio sukne
jis skrieja, šaukia, budina mane
girdžiu dažnus dūžius - jie aida!
ir gera gera širdyje
visur aplink palaima
o ta akimirka sustoja.
ir lieka vienišam kūne,
tik akyse įstrigęs žodis
toks geidžiamas visų - myliu
Jei tai galėčiau sustabdyti iš tiesu
žinočiau tiksliai gyvenu