Meilės evoliucija

Nejau negirdėjai kaip tada šaukiau?
Birėdamos ant skardžio ašaros dužo
Rudenio vėjo klausiau – Nejau?
O jis tik baikščiai slėpės ir ūžė.

Nejau nežinojai, kas tūno skverne?
Ir naktys ir dienos ir plakančios širdys.
Palikt nepamilus - Aukščiausio valia
Gyvenime tiktai skriejančios smiltys,

Pargrįžusi vasara sveikina gimusius,
O raudos seniai susisupusios guli
Naujas pasaulis kur meilė abipusė
Ir viskas prasideda nuo apskrito nulio.