Svirduliuoju išmalda slinkdamas,
Palei kampą išvengdamas lanksto.
Su ironija turime sutartį -
Kryptį pakeičia, lapais uždangsto.
Prisimerkiau šviesos beieškodamas
Ir mėnulis puse patekėjo -
Čia ne tas mano mylimas užkampis,
Prie kurio man prieiti reikėjo.
Keliu akmenį, ritinsiu grindiniu.
Lyg per prievartą jis pasiduoda.
Keista - tuščia ir vėl mano saujose,
Tik ironija žaidžia paguoda.