Budimas

Paryčiui braidžiau po pievas-
sąmonė giliai miegojo.
Skaičiavau prie upės ievas
kol jų rūkas neužklojo.

Paukščiai žadino vaizduotę,
traukė giesmę po giesmės.
Snaudulį priverst garuoti
tik kava prabust padės.

Atmintin giliai užkrito
kaip prirūkiusiam žolės.
Jau seniai septinta ryto!
Anksti kelsies - ir laimėsi!