Prisiglaudžiau prie
Samanoto medžio aš tyliai.
Pabučiavau aš jį tyrai
Ir jis pragydo.
Savo tyra kalba.
Apkabinau aš jį,
Prisiglaučiau krūtine sava.
Jis vidumi prabilo.
Man savo meilę nuolankią
Išsakė...
Į ausį švelniai pakuždėjo,
Kad myli, kad tiki.
Stiprybę man teikia.
Jaučiu šilumą,
Širdy, krūtinėje...
Ji tikra... Tyra... Švelni...
Gyva...
Alsuojanti gyvybe!