Rašyk
Eilės (72245)
Fantastika (2172)
Esė (1688)
Proza (10353)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 33 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







(pasiklydusių sapnuose romanas)

(ištrauka 1)


„... Kur gi rasime žmogų, galintį save suprasti? “
(G. Clemenceau. Pergalės didybė ir menkystė)

„... Nes ir siaubo, ir liūdesio užkratas plinta
tuo pačiu būdų – lytiniu.                       
Siaubas ir liūdesys amžini kaip ir moterys... “
(J. Kunčinas. Blanchisserie, Žvėrynas-Užupis)

„Meilėje, - pasakė Napoleonas, didysis moterų
Žinovas, - tik pabėgęs esi nugalėtojas... “
(A. Strindbergas. Pamišėlio išpažintis)

„Sapne mes suprantame visas kalbas. Sapnas – mūsų tėvynė Babilono
bokšto statybos laikų ... “
(M. Pavič. Paskutinė meilė Konstantinopolyje)

PROLOGAS

Gyvenimas niekada neteka ramiai kaip plati lygumų upė, kurios tekėjimo negali net pastebėti, ir tai yra daugiau žinojimas, negu patyrimas.
Kad gyveni, irgi sužinai, kai kas nors su tavimi nutinka.
O nutinka visokių dalykų.
Ramojui visada atrodė, kad jo gyvenime trūksta gėrio.
Jam tai pasirodė problema, kurią jis turi spręsti.
Vienoje protingoje knygoje jis perskaitė mintį.
„Kas yra žmogus? Paprasta, tai tas, kuris negali... “
Ta mintis, ko gero, jame pažadino praeitį, o po to jau praeitis pati užgriuvo jį taip, kad pasąmonė nusprendė jį pavedžioti po save, po savo sapnus, ir tai kas toliau vyksta ne visada yra  realybė, kurią sunku suprasti pačiam Ramojui.
Kartu su vienu protingu rašto žmogumi jis klausia, ar teigia, apie tai kas yra gyvenimas, ar kas yra žmogus, nes citata su daugtaškiais, todėl reikia susigalvoti pačiam, ar tai klausimas, ar pasiūlymas ar tik kvietimas įsivaizduoti:
... įsivaizduok, kad tu upė ir teki tik naktį...


LAIŠKAS

... Ko reikia, kad save galėtumei vadintis gėriečiu, tai yra darančiu gėrį?
Na, ne ta prasme, kad būtumei tarsi koks pranašas, darytumei gėrio stebuklus, bet ta, kad nelaikytumei savęs žmogumi, kurio aplinkoje stinga gėrio, tai yra savotišku blogiečiu?
Nes aš visada blogiečiu buvau, ta, ne tiesiogine prasme, tai yra, kad manyje ir šalia manęs buvo aiški gėrio stoka, o kaip moko įvairūs filosofai, kad blogis yra gėrio stoka.
Nežinau, ar aš gimiau toks, neutralizuotas nuo gėrio, ar savo asmens evoliucijos eigoje tokiu pasidariau, bet pirma mintis, kad tokiu buvau kiek save atsimenu, tai ši mintis, visada man įperša išvadą, kad toks turėjau gimti.
Vėliau, kažkurį laiką, tuo buvau suabejojęs, nes pasitaikė skaityti teorijų, kurios neigė kažką įgimta, anot jų, žmogus yra viso labo balta lenta – tabula rasa, bet kas ten žino, vienam filosofui atrodė taip, kitam kitaip, o man reikėjo gyventi, stokojant savyje ir apie save gėrio.
Žodžiu, beveik, ar visiškoje blogio aplinkoje, arba jeigu norite, aplinkoje, kurioje trūksta gėrio.
Ir svarbiausia, kad mano aplinkoje kartais yra labai daug sekso ir mažai artumo. Ar toks seksas, be artumo nėra kartais kokia nors liga? Ir kaip tai atrodo, meilės idėjos  fone?
Nors aš galvoju, kad seksas be artumo irgi yra kita gėrio stokos forma.
O kartais aš jaučiu tokią sekso stoką, kad man net skaičių porą „69“ pamačius juos, atrodo labai erotiška ir jaudinanti.
Argi galima tokioje aplinkoje būti gėriečiu?
Pagyventumėte jūs, pamatytumėt, ar gali iš tokio išeiti gėrietis? Ar gali?
Ramojus.
P. S.  Kas yra gėris mano supratimu, aš galvoju jums yra neįdomu, todėl apie tai neužsimenu nė vienu žodžiu.

Taip pabaigiau laišką Platonui (!?), padėjau tašką ir susimąsčiau, ar iš tikrųjų jau taip viskas ir yra kaip aprašyta, ar aš noriu, kad mano problemos analizė būtų atlikta kaip tai darė Platonas, aukščiausiu lygiu.
Susirenka gera kompanija, prie gero kraterio vyno į siumpoziumą ir jo metu aptariama mano problema. Vyksta diskusija, kurioje du esminiai teiginiai, vienas kitam neprieštaraujantys, bet gal ir nepapildantys.
Gėrio stoka yra blogis ir seksas be artumo yra... kas?
Prireikė dialogo.
Kaip be jo.
Nors gyvenimas dažnai vis į monologą panašėja.
Čia jau ta prasme, kad aš niekaip, kartais niekaip, negaliu išgirsti ar suprasti kito, o kitas manęs ir išeina, kad mes ne vienas kitam kalbame, o kiekvienas sau, kuris ten sėdi mano viduje ir klausosi, gal kursto, ir negali manęs nekurstęs pragyventi nė minutės.
Maža, kad sėdi manyje, mano kraują, taip sakant, geria ir kūną (nervų lasteles naikina) valgo, kaip per kokią paskutinę vakarienę ir dar elgiasi kaip bjauriausias svečias, ką ten svečias, įsibrovėlis.
Bet, jeigu pats esi toks – tai ko reikia norėti, kad tavo viduje sėdėtų koks nors gėrietis ir nuolat tave užvestų „ant gėrio kelio“.
Ir, ar sėdi iš viso, gal esi vientisas, vienmatis kaip koks akmuo, arba uodas?
O su kitais pastaruoju metu buvau be ryšio, nes, mat stipriai buvau „užsiėmęs savimi“, ir ką tu man padarysi.
Ne kokiais nors žvėrių stebėjimais, bet stebėjau save ir žinote, ką pastebėjau?
Nieko.
Ištisus penkis metus stebėjau save ir finale laiškas Platonui, nes atrodo, kad be klasikinio filosofinio įsikišimo čia nieko nebus, nes postmodernistinis bet koks vidaus ar išorės dekonstravimas iš viso yra be analizės suvokimo, jis tik gali išpreparuoti iki fotonų ir protonų tavo problemą, bet esmės neras jokios.
Taigi, apie ką aš čia dabar, kaip koks Kouplend, ar koks ten elnių stebėtojas, žemėje po Dievo, nusišneku, nežinodamas iš viso, ką aš čia dabar darau?
2015-06-15 14:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-17 10:14
Emvilkee
Man patinka toks vyriškas stilius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-15 15:43
N2_end
Ramaya
Bokuko ramaya
abanturamaya
Mitumbala.
Ir problemų kaip nebūta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą