Namas

riba tokia trapi
jos kažkada nelieka
žingsniai

sudžiūvę  kraujo pėdsakai

                nužymi kelią šiaurės kryptimi
kur stogas glaudžia
vakaro namus
praeitam amžiuje
pradėtus  nugalėtų
                vokiečių

o antrą aukštą lipdė patys rusai
apgavę metaliniais strypais
sąramas
            cha cha  chaltūra
nelygios sienos tvinkčioja
palėpė kraipos vėlėmis

ir kaminai netraukia
užkišti suniokotais altoriais