Žvelgiu aš
Į kalno papėdės lengvą pasaulį.
Kur netvarkingai išsimėtę guli
Nepadrožti spalvoti pieštukai.
Į eilę
dydžiu išsirykiavę riogso ten
seni mano batukai.
Pro rūką skverbiasi
Užmirštos melodijos
Ir kibirėlis su braškėm
Prie suolo paliktas dar.
Gaila, kad vaizdas papėdės
Man tapo labai miglotas
Ir nebeatrodo man ji
Tokia kaip ankščiau.