Tu pakeli akis į šviesią naktį, -
Skliaute sumirga tūkstančiai šviesų.
O širdis nerimstanti, vėl sparčiai ima plakti
Graudinama nepasiekiamų žvaigždžių.
Ten Andromedos spindulys žoruoja.
Keleiviui kryptį rodo Vakarė amžina.
Tu sušunki. O širdis įkaitus plakti nenustoja.
Ir dega it fakyras ugnimi kaitria.
Sužadina tau liūdesį žvaigždžių liepsna.
Tokia šalta. Poetų tai ugnis –
Ji vienintelė sušildo juos, kai baigiasi diena.
Kai rūpesčiai suminga pabunda lyriška naktis.