M A M A I

Kai vaikai iš namų išsiskirstė,
Mama, namuose likai Tu viena,
Tu rymojai prie sprogstančio beržo,
Ir laukei, gal kas aplankys Tave.

Tu sėdėjai prie sutemų lango,
Paskendusi savose mintyse,
Ir mastei, kaip sunku čia gyventi,
Pasilikus vienai namuose.

Sėdėjai, rymojai prie rūtų darželio,
Kur žydėjo daugybė gėlių,
Ir buvai labai pasiilgusi,
Čia savo praleistų dienų.
 
Dabar, kai visi išsiskirstė,
Mastai ką daryti likus viena,
Bet nusprendei gyventi savo namuose,
Kol leidžia Tavo sveikata.

Susenai, pražilai, bet norėjai,
Čia gyventi ir prižiūrėti namus,
Bet vėliau, kai visai neįstengei,
Palikai savo gimtuosius namus.

Taip ir liko namai be vaikučių,
Be tėvelių žilų ir senų,
Po šalį visi išsiskirstėm,
Ir jau negyvename kartu.

Šiandiena nebėra jau tėvelių,
Taip širdžiai brangių ir savų,
Bet mes juos ilgai prisiminsim,
Nes užmiršti aš Jų negaliu.