Taip, Juozas teisus - tai proginis eilėraštis. Teisus ir wride - liaudies kapelos lygio eilėraštukas. Jis turbūt turėjo omenyje pageidavimų koncerto lygio. Taip. O kaip kitaip - juk proginis. O sveikinimams ten suplaukia skambiausi, jautriausi posmai. Kas nuginčys? Surimuotas be priekaištų - sklandus, išbaigtas. Kapeloms dainuoti neįkiši bet ko. Negalima, žinoma, vieno balo skirti. Ech, tas jaunatviškas ir kūrybinis maksimalizmas... Rupūžiokas parašyt komentarą ir įvertinimą gali, jei jaučia poreikį (laisvė juk skaityti, komentuoti), bet kam tą vienetą spaust? Iš jo pozicijų - vienas tik. O jo eilėraštis kai kam gal irgi kaip marazmas atrodyt gali. Bet ar visada yra taip, kaip mums atrodo? Norisi visus ir viską ant savo kurpalio maut, bet protingas niekada to nedaro, įtaria, kad ne visi batai tilps ant jo. Ką aš manau apie šį eilėraštį? Kad proginis, kad labai gražiai ir profesionaliai surimuotas, kad skambus. Kad tinka daugiau personifikuotai, sakykim, Lietuvai, nei konkrečiai mamai. Reta mama rožančiaus iš rankų nepaleidžia. Mano mamai šią vasarą bus 83 - ji į bažnučią kaip ir mes visi nueina per šventes, rožančiaus nemačiau rankose niekad - tik stalčiuke, dažnai prie laptopo, dirbo iki 74 metų labai atsakingą darbą, rankos jos - dailesnės už mano, plaukų niekada žilų nelaiko - sako, sendina, bendrauja su daug kuo ir jokių vargelių ji nevargsta. Savo anūkams - mano sūnums - pinigus tik žarsto, kad tie vargelių nevargtų. Prieš dešimt dvidešimt metų kai paskambinus paklausdavau: kaip laikaisi, kaip sveikata? - atrėždavo: ko čia klausinėji - savęs žiūrėk - atrodai kaip giltinė... Pasipuošk, pasidažyk, kaip atrodai? Tai va, turinys toks gal ir ne visoms mamoms tinka.
Miela Dzūkaite, tik nekreipkit dėmesio į "kritikus" - ko žmogus nemoka, tuo kaltina arba kritikuoja kitus. Ne visiems duotas gebėjimas nuoširdžiai išreikšti mintis, tad tokiais atvejais kuriama kažin kas, ką paskaitei, nesupratai ir pamiršai. O Jūsų eilės nuoširdžios, šiltos, išgyventos, jaučiasi, kiek į jas įdėta jausmo. Mamos tema neišsemiama ir amžina. Tokios eilės reikalingos. O "didieji kritikai" tegu patys sukuria eilės apie mamą - pasižiūrėsim, kas gi ten bus negirdėta (gal rašys apie tai, kaip mama sėdi prie kompiuterio arba kad lanko jogą??)
Sėkmės Jums!
Ačiū už komentarus. Noriu paaiškinti tiems, kuriems viskas girdėta apie mamas: matote, mama, jos santykiai su vaikais nėra naujas reiškinys. Ar tai reikštų, kad gana rašyti apie maamas? O gal naujoviškiau būtų eiliuoti apie tokias, kurios išbarsto vaikus ar palieka konteineriuose? Atleiskite, bet branginu mamas, kurios myli, laukia, rūpinasi. Tokie pastebėjimai, kad eilėraštyje nieko naujo, nieko gero, verčia manyti, kad žmogus arba nenori rašyti šia tema, arba neturi ką pasakyti. Gaila.