Atėj pavasaris

Va tep va ir atėj pavasaris
In laukus ir in šyrdzį,
Sudūzgė paukštukai balsais gražausiais,
Tokios malonyngos ir mielos jų giesmelės.
Veržas per langus šiltėjantis oras
Lyg šauktų mani:
-Aikšy in kiemų,
Gana snausc po žiemos.
Ir, žinoma, išainu  an saulukės
Jyj pasiunca man savo bučinį
Šiltų lyg motulės ašara
Kadu tai nuriedėjus jos sanu skruostu.
Dėkavoju  saulukei už šilimų
Ir atsisėdu po vyšnios medzu
Žydincu pacais gražausiais žiedais.
Ir šnekuos su susiedais, sauli, vėju
Ir laikau spurdancų šyrdzį...

Dėkui Dzievuli