Nepamilsiu sotaus ir kvepiančio,
Su kostiumu geriausios vilnos.
Gera buvo priglausti elgetą –
Užmigdyti, paguost, sušildyt.
Pasijusti banga linguojančia,
Apšlakstyta romantikos blizgesiu –
Bet dabar tu visai neklajojantis
Bet dabar tu – visai be ilgesio.
Be įdubusių vyriškų skruostų.
Ir be rankų nuo įtampos drebančių.
Tu tiesiog – eilinis artistas
Paprasčiausio gyvenimo dramoje.
Jei mylėsiu – ramiai nelaimingą,
Nė trupučio savęs nemylinčio.
Kam sakai: Pažiūrėk, kaip sninga
Baltas nerimas vizijų tiltais.
Kaip malpnu,kad mano vardu kas nors vadinamas ir dar su tokiu gerumu:) O kodėl kasdien? Kasdien neįkeliu:)
O šiaip -čia viskas -savumas,viskas iš patirties, kiekvienas žodis -kruvinas:) Užta smagu,kai jūs nervinatės .Ramiau -neateikit,neskaitykit, jeigu netinka, tausokite save:)
materializmo neradau, todėl drįstu prieštarauti, nes tai man tai - tipiški emizmai arba zyrou (0) wan (1) wan zyrou ar kažkur per vidurį.
aš drebu iš neapycantos tokiems.