Gyvenime turėjau aš MAMĄ,
Kurią saugau savo širdyje,
Nors Jos jau nėra šalia manęs,
Bet Ji man liko mano atmintyje.
Menu, kaip Ji mane mažą sūpo,
Priglaudusi prie savo širdies,
Ji mane supo, ant rankų nešiojo,
Paguldžiusi linkėjo sapnų ir ramios nakties.
Kai užaugau Ji man laimės linkėjo,
Išeinant iki kiemo vartų lydėjo,
Ir prašė, kad neužmirščiu takų,
Vedančių iki tėviškės namų.
Išvykstant aš Mamai linkėjau sveikatos,
Ir sakiau, kad nepamiršiu namų,
Raminau, kad gyventų laimingai,
Kad Jai širdyje būtų ramu.
Likimas lėmė ir mes išsiskyrėm,
Kiekvienas nuėjome savo keliais.
Ji nuėjo į amžino poilsio vietą,
O aš dar laukiu savo eilės.


JonasM





