Tuštumas

Matyt, šiomis nykiomis akimirkomis tavęs niekas nesupranta,
Turbūt net nebando suprasti, nes verki nerodydamas ašarų,
Užsidaręs slapčiausioje savo galvos ertmėje, be menkiausios viltie, s
Jog kada nors būsi iš ten ištrauktas.


Tuščiomis naktimis nebegelbsti cigaretės dūmai,
Nei blankūs atsiminimai apie nuostabią vaikystę.
Net ir Tu, kuri visados buvai šalia,
Net ir Tu, kuri visad mane mylės bei saugos.


Tik prašau Jūsų,
Neįklimpkit su manim.
Neskęskit mano tuščioj buty,
Nes aš Jus pasiglemšiu ir niekad neišspjausiu.