Kas pirmiausia krenta šermenyse į akis
Tokios pačios gėlės
Tokia pati tyla
Toks pat pajuodęs liūdesys
Toksai pat tamsus kostiumas
Tokie patys juodi batai nenutrintu padu
Taip pat stropiai nuskustas smakras
Taip pat rankos sukryžiuotos
Su rožančium
(Tikiu ar netikiu)
Tas pats Bachas grotuve tokiame pačiame
Tokios pačios žvakės, plevenanačios primirštoje maldoje
Tokios pačios giemės, slopstančios kas kartą su nauja karta
Toksai pat Kristus
Ant kryžiaus
Ant sienos nubalintos šviežiai
Stebi ir laukia
Ar to jus mokiau, mano vaikai
Ateini - taip reikia
Ir nežinai, ar tu tai, ar ne tu
Reiks kitaip gyventi
Pakampiais girdis tarp šnabždesių
Pažinojai gulintį - ne vienas butelis per pus
Kur išdaigos ir juokas, tenai ir vargo svarstyklės kitapus
Ar gera jam gulėti su svetimu kostiumu vienkartiniame gulte?
Ar džiugina jį pseudo gėlės ir užrašai kaspinuose?
Toksai pat kunigas, tokie patys duobkasiai
Toksai pat jausmas, kai galvą spaudžia klausimai
Supylus kauburį atsidūsta palengvėjusi dauguma
Reiks dažniau susitikti
Bachas slepiasi trumpalaikiam poilsiui dėkle
Tokios pačios kapinės, tokie patys ar brangesni kapai
Tokios pačios kalbos, maldos ir tušti pažadai
Dauguma nemano atsigulsią su batais neavėtais niekada
Kas patvirtins testamentą, jeigu prašysi išlydėti su
Užstalės daina?