<<=ll=>>

ir iki šiolei
žodžių ašakų
nuryti neišmokai

nuoskaudų nuospaudomis
balansuodama
atminties ražienomis
laiko pragulas
gydei vėju ir
kaktusų žiedadulkėmis
sukabintomis venomis

tavo patalas
stogo samanose
menkai teįdumba
nuo tavęs net su visomis
nuostatomis
hemingvėjumi
pošvenčių tauriašukėmis
salsa su rumba

naivumo blakstienomis
plevėsuodama
vos vos bet
nenušokai

gal todėl
ir dabar
pagrįstai

tavo žodžiai išnyra
iš verpetų
buitimi drumzlinų
taip griežtai ir keistai
mano šakos nusvyra
ir pabyra
ant žemės lyg
paukščių lizdai
aibė metų

aš ir vėl
išeinu
įprastai