Rašyk
Eilės (71927)
Fantastika (2156)
Esė (1687)
Proza (10306)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Narvelyje. rakinėju po giją ir pro laukiančią
prarają dėlioju lieptą. lyg mirti visai nepasiruošus.

Tik prieš aušrą, kai dar mylis kikiliai ir paskutinėm
arijom išnyksta, kai  mergaitės žudosi  ir išžudo
deguonį bei  miegančių  atokvėpius.

dar tada, priešais vėją iškelsiu rankas lyg
nuskeldėtus irklus ir užmerkus akis pasiduosiu

tai tylai. tyliai. vangiai  krustelėjusiom lūpom 
melsiu savo plieninio liepto patvarumo.  Tik
tada pro dulkėtas sijas, pro virstančiais kūnais

nugludintus akmenis nubėgusios akys atrakins
narvo virbus. Atrakins  tuščią tylą.

Ir gal tuomet. Nors šitaip vargina ieškoti. pavyks
suvokti, kad net ir vienumoj kiekvienas savo
sergėtoją randa.
2015-03-22 12:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-23 01:20
TomKomPotas
į pabaigą kiek išsikvėpė. bet iki viduriuko intrigavo tad 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-22 21:46
Ties riba
Gal..:) vangiai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą