Kareivio kapas (proginis)

Pražydo ant kalnelio girioj neužmirštuolė,
Gėlė gražiausia.
Jos lapais biro ašaros, nudrikusios karoliais,
Tyrų tyriausios.

Pakilo žalioj girioj lengvas vėjas,
Rasas nubėrė.
Neužmirštuolę verkiančią jis pastebėjo,
Paklausė neištvėręs:

- Vai, ko liūdi, gėlele tu gražioji?
Gal saulelės tau mažai.
Gal nekukuoja gegutė čia raiboji.
Ar nešlama beržai?

- Saulelės, šlamesio beržų man iki valiai.
Kukuoja ir gegutė.
O liūdna, kad žaliajame kalnelyje
Kareivis žuvęs guli.

Padėjo galvą jis už Lietuvą tėvynę
Gaisrų pašvaistėj.
Dabar čia ilsisi šventai apgynęs
Tėvynės laisvę.