Vakar naktį švietė menesiena,
Aš buvau pasirėmusi į namo sieną...
Nors ir buvo labai šalta,
Neapsirengiau palto,
To savo, balto...
Nėra nevieno kalto,
Kad neišvengiau vėjo šalto...
Iki kol pasiekiau sieną,
Kartu su savo siela,
Broviausi pro akstynuota vielą,
Man kompanija palaikė siela,
Dėl to širdžiai buvo labai miela..
Geresnio palydovo kaip siela nelieka..