Prikėlė ji dvasią
iš rytmečio pilko
ir nukrėtė rasą
nuo rūbo iš šilko.
Viltingas šešėlis
ant upelio skaidraus, -
išsiilgusios sielos
trokšta dangaus.
Atbėki
į slėnį vilties,
mėnulis auksinis
mums tiltą nuties.
Nešu Tau tulpių
baltų, raudonų,
sutiksime rytą
tarp baltųjų beržų.
Šis šventinis rytas
paskirtas tik JUMS!