Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Miškas po žiemos kvepia drėgme ir puvėsiais
ir rūkas, apgaubęs medžius,  tarytum perregima
šilko skraistė, sauganti paslaptį nuo piktų akių.
Tuoj ateis pavasaris ir suvešės apmirusi augmenija,
gyvūnai augins jauniklius, o šiandien virš galvos
praskridusios žąsys ir pirmieji atskrendančių
paukščių balsai lyg pavasario ženklas, nurodantis
į besikeičiantį ir besisukantį gamtos metų laikų ratą.

Tačiau man rūpi kiti ženklai, ir eidamas ankstyvo
kovo keliu, noriu atsekti Kūrėjo pėdsakus kūrinijoje,
esu Dievo pėdsekys, užuodžiantis išslystantį šventumą
kaip medžioklinis šuo užuodžia žvėrį, ir šis šventumo
kvapas man leidžia tapti nauju žmogumi, kai netikėtai
esu pagrobiamas besiveriančio grožio, išvalančio visas
mintis, visą vidujybės sušutimą ir nuovargį, kurį jaučiu
dirbdamas kasdienius darbus ir gyvendamas didmiestyje.

Vienintelis dalykas, kurį sugebu, tai dėkoti už buvimo
dovaną, ir tai, kad kartais man atsiveria grožio blyksniai,
supurtantys ir perkeičiantys iki gelmių, ir jų esu staiga
pagrobiamas kaip apaštalas Paulius buvo pagrobtas
kelyje į Damaską, tai yra didžiausia Aukščiausiojo dovana.
Ir po to belieka tik begalinė ištikimybė tam, ką patyrei
ir tapai įšventintas į pasaulio kūrimo misterijos slėpinį,
kad po to pasidalintum žinia su likimo broliais ir seserimis.
2015-03-02 09:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-02 21:36
Mikė Lilikė
Čia proza, tik eilutėm supjaustyta kažkodėl. Bet mintis graži ir nuoširdžiai išsakyta. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-02 18:24
TomKomPotas
pirma strofa man pasirodė kiek vangoka - vaizdinga bet iš esmės tik aprašinėjamas peizažas. antros strofos paskutinė eilutė pernelyg tiesmukai baksnoja į suartėjimo su gamta privalumus. o pagrobimas įdomu. nors santykyje su kūrėju man visada yra svarbu ir parakinėti vidines abejones, konfrontacijas. pvz. šiame kūrinėlyje viskas aišku - bundančios gamtos harmonija sukuria ieškančiai sielai palaimos ir pilnatvės jausmą per įsiliejimą į supančią aplinką. vidinę tuštumą užpildydamas lyr subjektas tarsi ir pats tampa visumos visumos dalimi savimi papildydamas pasaulį. atrodytų viskas gražu, bet... toje pačioje aplinkoje galima pamatyti ir apskurusį balandį, ir vanago plėšomą pelytę, ir tą pačią pelytę graužiančią badaujančių vietnamiečių pasėlius, ir šerną kremtantį dvėselieną - juk tai taip pat aplinkos dalis, taip pati šlikimo  dėsniai verčiantys pasaulį suktis. ir kaip tuos išlikimo žiaurumus įpaišyti į euforinę susitapatinimo su gamta būseną, kaip priimti tai kas neišvengiama man visada būna įdomu. gal net įdomiau nei vien šviesa. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-02 18:08
KonstruktyvioskritikospradininkasPradasKaročia
šiek tiek užuodžiau, bet nesakau, kad pakalnutėm kvepia, 3-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-02 13:43
tictac_it
Stilistika atitinka tematiką ... o ką čia daugiau pasakyti, kai uoslė kitiems kvapams jautresnė :) 4-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-02 09:50
wrawr
Kaune laisvėj ir senamiesty kartais sutinku moterį mokančią apie religiją. Gan pagyvenus tokia. "ne eisiu o varysiu ką mama lietuvių kalbos nemokė kai nėra dievo tai nėra ir lietuvių kalbos ir tevynės nėra, aš karaliaus dukra, DUKRA AŠ KARALIAUS, imk atspausdintą maldą (paduoda) jie manes neužtildys".
Nukrypau nuo temos. Visai linksmas kūrinėlis bibliniais motyvais, pati formuluote sunkiai virškinama ir sunkiai skaitosi, juolab iš objektyvios puses idėjos lengvai kritikuojamos. Bet šiaip ne visai paviršutiniškai todėl ne tragiškai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą