Sukurk mane iš naujo

Sukurk mane iš naujo, Dieve,
juk Tu viską galintis esi.

Ir jeigu Tu matai, kaip gyvenu,
galbūt nereiks manęs išsiųsti nebūtin.

Užteks užklot miegu, paskui pažadinti
lyg daigą gležną iš po sniego tystantį į dangų.

Aš kaip ir jis, tave juk garbinu kasdien,
džiaugiuosi tavo šiluma, šviesa, lietum, diena, naktim...

Gyventi noriu, bet nebepavyksta
mylėti artimo, taip kaip liepei nebeįstengiu.

Ir kol nenubaudė, baudėjo angelo ranka,
šaukiuosi paprasto gailestingumo.

Nubrauki skausmą nuo širdies
ir lyg voratinklį rasotą, paleiski pavėjui laukais.

Padovanoki man naujas dienas
į jas nors mažą trupinėlį laimės pabarstyk.

Sukurk mane iš naujo, šiaip sau,
lyg panorėjęs pasižiūrėti, kaip pavyks.