Prisimenu ardau bebrų užtvanką
kad pavasarį potvynio metu
neužsemtų kaimelio
kapoju kirviu įšalusias lede šakas
purslai kai geležtė skelia vandeningą medį
slidu
prakaitas varva
papt raudonais žiedlapiais verkia mano kūnas
prisimenu save vandens atspindyje
iš urvo bebras į mane žiūri
ir prisimena gyvą mane.