,, Žiema, žiema bėk iš
kiemo“, - tik ką vakar šaukėm jai.
O jinai jau ir bėga,
palikdama Žemės rūbą
lopiniuotą, šlapią lyg kempinę...
Padangėje debesys ginčijasi
ar snigti, ar lyti - nežino.
Jie, kaip šėmi jaučiai
dangų tik laižo ir laižo.
Nemalonus toks ateinančio
pavasario braižas,
kai vien tik pilka spalva gamta dabinas.
Štai ir saulė - ta tinginė - pro debesų rėtį
ir šiandien nepasikėlė.
Gerai dar, kad jau Nemunas
plukdo paskutinę lytį,
tartum baltą gėlę...
Ziema ir taip iseis, nebutina ja varyti, nebent moraliskai save gali pateisinti, va variau, todel ir pabego, siaip blogo oro nebuna, buna tik bloga nuotaika ir nenoras.
Gal toks dnr. įrašiukas, proza ... nemalonus gan braižas. Nėra nei ekspresijos nei impresijos, nėra. Šėma liaudies minklė (jaučiai rėtyje) na ir vienintelis sulyginimas lytis/gėlė - kaip nuojauta kad plauks žiedai upeliu, paskui lapai, paskui ... ir vėl iš naujo :) 1+
Taigi aš ir sakau, kad mandrumas tas mano mandrumas
Gero gyvenimo nesukurs Bet kur tai matytą myli myli Lietuvą, o nei kalbos, nei kablelių padėti negebi, o va tai kiti tai myli, kiti tai moka. Na negebu kagi didis mano mandrumas bet kiti gali daug ko iišmokyti tai ir lendi pas kitus su savo žodžiais savo poezijom, nes tikrai šalta, oi kaip šalta vienam pirkioj sėdėti ir vyžas pinti,bet taigi nieko bendrom pastangom ta Žiemą ir išvarysim.