Būkite drauge

Ruginės duonos kepalas
ant iš lentų sukalto stalo:
toks kvepiantis, paskrudusia pluta.
Įdiržusia ranka tėvelis kryžių daro:
„tebūna ji skalsi. Jūs būkite drauge“.
Paėmęs duonriekį, po riekę padalina,
o kvepia ji [ duonelė] net saldu...

Ta vizija atklydo iš vaikystės,
kai puošėm galvas gėlėmis...
Šiandieną supranti-
daug kur buvo klysta,
ne ta kova kovota ir iš vis
labai, labai norėtųsi sugrįžti.
Bet gi
nei pievų tų, nei stalo nebėra...

Tai gal gerai, kada žiedai nuvytę
tik primena, kas buvo kažkada.
Šiandien, prabėgus daugel metų,
be tėvo kryžiaus duona nebe ta,
vaivorykštę ne tokia vaiskią matom,
ir ne tokia gaivi rasa...
Ne visų keliai prie gimto
slenksčio susitinka .
Kai kas Ispanijoj arba Norvegijos glėby...
Kaip tik prieš pat „tretiems gaidžiams“ surinkant:
„būkite drauge“ - tėvelio balsą išgirsti.