tu šnekėk su manim
nes beviltiškai šnibžda pašvaistė
griūna ledo lietus
ant palangių šamaniškam šokiui
atiduok man žodžius
nes tyla iki šauksmo įkaista
ir atgraso kitus
praradimo scenarijaus duokle
niekad niekas manęs
taip apglėbęs žaismėm nesutiko
nepraskyręs miglų -
švelnų šėlsmo naktų amuletą
ištylėtom naktim
meilė keldavo magišką puotą
gal ištarsiu prieš akmeniu virstant:
buvau juk mylėta...