suskilo dantys
pasidengė krauju
išspjoviau liežuvio puse
nedeklamuosiu jau eilių
ir būta jo
nebeteks atsakinėti
tau
galbūt dėl to, kad nekalbėsim
nebekalbėsim, po velnių
laikas kupros jau neištiesins
nebeskaitysiu iš akių
paties užmerktos
jau be laiko
vaizdai tamsoj jau nebemieli
aš Paryžiaus
tik besielis
paskambinu
jau paskutinį kart varpu
surinki nuo asfalto
nugramdyki
paspirki nors žvilgsniu