Mano pirmas
ir paskutinis ilgesy
verki jurginuose
be liudininkų
kelias šlapias
kaip tavo veidas
nuo ašarų
neišmokai
sustabdyt akimirkos
baltais stogais
nupėdavo
nesirinkdama oro
ne viena meilė žuvo
žodžio jėgoj
ir pakeist
nieko negalėjai
tik sapnuodama
šnabždėjai
vaisiai, vaisiai vaisiai
kaip negautas laiškas
laukiamas baisiai
- - - - - - - - - -
Likai krante
toj pačioj vietoj
vis dar lauki...