Spalio tryliktą rašiau
tau tylų laišką
ant karpomo popieriaus
ant lakšto
sviestinio skiautės
aukso raidėm verlibru
rėžiau rėkiančią širdį
kad išsakyčiau tau
o gal visam pasauliui
savo begalinę
beprasmybę su kuria
gyventi neįmanomiau
vis daros ir bandau
prisijaukinti ją
meluojant sau