Vėjas kaukia
Sniegą neša -
Meilės nebėra.
Jiems gi liūdnai
Skruostais laša
Ašara tyra.
Tiek svajota,
Tiek kalbėta
Vakarais tyliais
Po naktim
Gražia žvaigždėta
Ties baltais beržais.
Ten čiurleno
Jiems po kojų
Upeliukas šaltas.
O svajonės
Vis plasnojo
Tarsi gulbės baltos,
Bet ištirpo
Meilė ta
Kaip snaigė pūkinė,
Buvo ji
Ir jos nėra
Meilės pirmutinės...