Kalakutas ir pomidoras

Pasipūtęs kalakutas
Po kiemelį piktas kruta.
Pyksta jis ant pomidoro,
Kad paraudo prieš jo norą.
Burbuliuoja: „tu žioply,
Žalias būt ar negali?
Kam dažaisi raudonai?
Man nepatinki labai! “
Jam atsako pomidoras,
Storas, storas ir raudonas:
„Prieš saulutę aš sirpstu,
Nors tau ir nepatinku,
Kad vaikučiai pastebėtų
Ir suvalgyti galėtų! ”
Kalakutas sutrepsėjo:
“Cit, paraudęs niekadėjau,
Tuoj snapu į šoną kirsiu
Ir su koja dar paspirsiu! ”
Į kiemelį viens, du, trys
Išlėkė vaikų būrys
Ir lysvelėj palei tvorą
Pastebėjo pomidorą,
Tai apsidžiaugė vaikai,
Papietaus skaniai, skaniai…
Taip ir liko kalakutas
Burbuliuoti pasipūtęs.