Laiškais susirašinėdavom -
svogūnų -
peršti akys
ir česnakais
atsikratėm bučinių.
Vaikais žiūrėdavom -
į viską pro pirštus
kol vienądien apakom
ir neberadom kelio
į bendrus namus.
Aidais ieškojom -
pasiklydę
tamsoje
tarp svetimų žmonių
bijojom
kaip kad bijo žuvys
išmestos iš gimtųjų vandenų.
Kaip kad prieš katastrofą
bijantys lėktuvai
krentą į žemę autopilotu.
Veidais užsidengėme baimę
svetimais
iškeitę šaltą vakarą
į kitą rytą
[su kitais]
laikais mūs širdys
neatlaikė
prisiminę praeitį suplyšo kaukės -
išblyško svetimi veidai.
Sugrįžom
į bendrus namus.