Aš ir patikėjau, kad pasaulis mažas
Kad turiu tik langus, sienas ir duris
Pamiršau svajoti nes buvau tik pažas
Tik didiko tarnas ir ginklanešys
Aš dar nežinojau, kad galiu mylėti
Rūmai buvo žemė, vėjas ir dangus
Mandagiai klausiausi, nedrįsau kalbėti
Svaidydamas ietį stumdavau metus
Aš visur lydėjau savo šeimininką
Liaupsinau jo drąsą, griežiau dantimis
Taip ir neišjojau ginti savo laisvės
Bet gerai žinojau – tapsiu toks kaip jis