raudona saulė pateka virš ūko
jos gviešiasi vaikų veidai maži
į upės dugną akmenuota
atspindžio šviesos šalies
nerasi saulės raudonosios
nes čia žemės stichija plati.
čia laikas eina upės srauto greičio naudai
ir vaiko klegesys jos šiluma
raudona saulė virš krumyno blanksta
vėl atspindį ir šviesą nešdama
ir kartoji sau sustingęs rimtas
dar ne diena dar ne diena dar ne diena