"Lauk manęs požemių tamsioj tyloj…"

… Juodas paukštis, žvilgantis lyg oniksas, lėtai leidosi iš tamsaus dangaus. Rūstūs antkapiai apleistose kapinaitėse jo nebaidė: jis nutūpė ant paties niūriausio – aklo angelo bejausmiu veidu ir didingai lenktais tamsaus granito sparnais…Mano žvilgsnis susitiko su ledo šaltumu švytinčiomis paukščio akimis-karoliukais. Mano vienatvė staiga tapo nebe tokia slegianti sutikus dar vieną gyvą padarą, kvėpuojantį ta pačia nakties migla, pajutau bendrumą su šia būtybe, norą taip pat išskleisti žvilgančius sparnus dangaus platybėje… Bevaise mirusiųjų žeme nusidriekė tamsesnis už bedugnę šešėlis…
    - Kad jums fluoroskydai sprogtų! Tai juokdariai – tokių elementarių klaidų Vizijose privelti. Jei yra šešėlis, turi būti Mėnulio Pilnatis. Giedras dangus. Žvaigždės. Juk tais laikais paviršinėse mirusiųjų laidojimo vietose niekas apšvietimu nesirūpindavo. Atrodo, kad gal man vienai teks viską perkurti, kad būtų pakankamai autentiška.
    Atjungusi Vizijų Mašiną (mes dažnai ją leidžiame sau vadinti tiesiog viziu), apžvelgiau visus pergalingu žvilgsniu. Jei jau jiems reikalingas istorijos specialistas, tai jau tikrai ruošiuosi kaip reikiant pasistengti gadindama jiems nuotaiką savo priekabiavimais. Iš tiesų Vizija buvo nuostabi – pažadinanti senai sustingusius senus jausmus, leidžianti pajusti Paviršiaus praeityje buvusį grožį, tą  širdį virpinantį grožį, egzistavusį tuomet, kai paviršiuje buvo vietos ir panašiems į mus…bet tik pabandyk jiems tą pasakyti – kaip mat pasikels į tokią puikybę, kad normaliai susišnekėti nebus įmanoma.
Sei vos girdimai ištarė (galėčiau prisiekti, kad jo balse pajutau lengvą liūdesio atspalvį, bet greičiausiai jis visuomet taip kalba.)
    - Nin,  labai nedaugelis iš mūsų žino, kaip atrodo Mėnulis, Dangus ir žvaigždės. Iš gyvenimo Paviršiuje liko tik faktai, pernelyg apipinti legendomis, kad būtų tiesa. Todėl ir pasikvietėm tave. Tai tu turi leidimą prisiliesti prie Amžinosios Jungties. Mes menininkai, o ne istorikai ar sargybiniai.
    - Tada pasakysiu Toi, kad ir jums parūpintų leidimus. Bus linksma pažiūrėti, kaip bandysite ką nors išknisti iš  tų “suknistų” archyvų. Gal tuomet labiau vertinsite istorikų darbą. – Tada galiausiai nesusilaikiau nepagyrusi jų. – Jūs šaunuoliai - visa grupė. Ši Vizija – vienas nuostabiausių šedevrų, kokius tik kada nors yra sukūrusi Tamsa… nepaisant, kad dar laukia daug, daug taisymų, bet jau dabar matau ją, lyg nešlifuotą rubiną, kuris po ilgo darbo sužibės…
Jie žiūrėjo į mane tyliai, visi trys kaip vienas, didelėse violetinės akyse neatsispindėjo jokie jausmai. Niekad nepriprasiu, jog iš tiesų Sei, Lan ir Dim yra viena būtybė, teturinti tris fizinius kūnus, bet bendras mintis ir jausmus. Sujungti nematomomis minčių gijomis, sulieję savo protus, kad sukurtų tai, ko po vieną nepajėgtų . Tačiau jie man vis tik lyg daugiagalvės gyvatės iš žilos senovės legendų. Truputį nejauku.
      - Aklos Ametisto Akys dėkoja tau už pagalbą istorike Nin. – Vienu metu nuskambėjų visų trijų balsas – lauksime kito apsisukimo, kad vėl šlifuotume savo Viziją, kol praeities šešėliai taps gyvi lyg kraujas.
      - Su jumis dirbti – tiktai malonumas, - atsakiau ne be ironijos.
Aklos Ametisto Akys  - visgi vieni žymiausių Vizijų kūrėjų, ir laikai, kai jie dar nebuvo susilieję į vieną, o tiesiog tebuvo mano vaikystės draugai, su kuriais kartu mėtėme akmenukus į Dejuojančias Olas, ar pasakodavome vienas kitam neįtikinamiausius prasimanymus apie tai, koks gyvenimas Paviršiuje, prabėgo negrįžtamai…
Transporto tunelis jau laukė manęs – žalsva šviesa kvietė vidun…
Įlipau į savo  “gyvatę”  ir garsiai ištariau:
  - Į Amžinosios Jungties rūmus. – Ir jau tyliau – pas Toi.
  “Gyvatė” nuslydo tuneliu, vos juntamai virpėdama, ir jos lėtas gracingas slydimas buvo lyg mano minčių tėkmė. Nepajutau, kaip ėmiau tyliai dainuoti:
- Lauk manęs požemių tamsioj tyloj
              Kai Žemės kraujas krištolu dega.
              Atėjus pakrikštysiu tave ugnimi
              Paversiu į deimantu žėrintį  ledą…


P. s. Čia tik įžanga - pats kūrinys yra nemažo ilgumo, jei pasirodys kad kam nors įdomu, tai įdėsiu visą.