Aš vis norėjau gerti
Iš tyro šaltinio
Savąjį buvimą
Su kuo nors kartu
Tiktai kasdienybės
Girgždantis vežimas
Dar nerado to šaltinio
Besisukdamas vienodai
Kasdienos ratu
Viltingom svajonėmis
Į rytdieną
Troškulį įkyrų malšinu.
Pirmos trys eilutės - gerai. Vėliau toks linksmas pasivažinėjimas girgždančiu vežimu (beje, kas gi vežimu vandens ieško - paprastai visokiausios virgulės padeda). Vietoje kasdienybės, rytdienos ir svajonių vertėtų paieškoti kokių rafinuotesnių įvaizdžių. Būtų gan simpatiška. Dabar 2+